Kas gi mieliausia žmogui? Gyvenimas, nes tik su juo siejasi visi mūsų džiaugsmai, visa mūsų laimė, visos mūsų viltys...
Visada esam vidury – tarp to, kas buvo, ir to, kas bus. Jau žinau: kaskart to „bus“ vis mažiau, o to, kas buvo – daugiau ir daugiau. Bet vis tiek einu: kas už tos kalvos, už ano kalnelio? Kas už to tamsaus debesies? Gal kaip tik už jo blyksi žvaigždė, kuri vienintelė mano? Kol kelias yra, reikia eiti.... O už tai, kad galiu eiti noriu padėkoti Gydytojai Jolantai Mieželienei
Kas gi mieliausia žmogui? Gyvenimas, nes tik su juo siejasi visi mūsų džiaugsmai, visa mūsų laimė, visos mūsų viltys... Visada esam vidury – tarp to, kas buvo, ir to, kas bus. Jau žinau: kaskart to „bus“ vis mažiau, o to, kas buvo – daugiau ir daugiau. Bet vis tiek einu: kas už tos kalvos, už ano kalnelio? Kas už to tamsaus debesies? Gal kaip tik už jo blyksi žvaigždė, kuri vienintelė mano? Kol kelias yra, reikia eiti.... O už tai, kad galiu eiti noriu padėkoti Gydytojai Jolantai Mieželienei