Agnės Dičiūnienės atsiliepimai ir įvertinimai (13) 4.7

  • Gydytoja Agnė priėmė mano dukrelės gimdymą. Noriu padėkoti už supratingumą ir suteiktą visapusišką pagalbą. Nuoširdžiausios rekomendacijos!

  • Nuoširdi ir labai geranoriška gydytoja, įsitraukia į problemą ir aktyviai ieško sprendimų.

  • Esu laiminga, kad pakliuvau pas šią gydytoją konsultacijai nėštumo patologijos skyriuje. Išsamiai paaiškino procedūrą, viskas buvo atlikta tiksliai ir skrupulingai, maloniai atsakė į visus klausimus. Su tokiais gydytojais medicina eis toli, o VGN toks specialistas yra prestižo reikalas. Sėkmės!

  • Nuostabi gydytoja, gimdžiau pas ją VGN esu labai patenkinta. Tikrai labai dėmėsinga, puikiai išmananti savo darbą gydytoja.

  • Puiki gydotoja :)

  • Gimdėme pas šią gydytoją VGN. Viskas praėjo labai sklandžiai ir greitai. Gydytoja išmano savo darbą, mokėjo nuraminti žmoną, labai aiškiai viską paaiškino. Po gimdymo net pamokė žindyti. Nuostabi gydytoja! Ačiū už atsidavimą savo darbui. Visiems rekomenduoju.

  • Profesionali, atidi, viska issamiai paaiskinanti gydytoja. Gimdziau si rugseji nesitarusi, bet manim ir dukryte buvo labai gerai pasirupinta. Esu dekinga.

  • Šį gydytoja priėmė gimdymą. Puiki savo srities specialistė - jauna, tačiau konkreti ir atsidavusi savo darbui. Nuoširdžiai jai dėkoju už palaikymą, nes buvau gan sunki gimdyvė - bijojau, panikavau.. gydytoja Agnė privertė susikaupti ir pagreitinti visą eigą, visą laiką bendravo ir kalbino ką daryti. AČIŪ Jums dar kartą! Šios gydytojos dėka turiu nuostabų sūnų ir gimdymą (kurio labai bijojau) prisimenu šviesiomis spalvomis!!!

  • Gimdžiau pas šią gydytoją Viską tiksliai paaiškino. Kaip suprantu gimdymas nebuvo iš sklendžių, bet viskas pasisekė. Gimdyčiau ir kitą kartą. Nieko nemokėjau. Gailiuosi, kad bent puokštės po viso komentarų neįteikiau. Ačiū gydytojai!!!!

  • Labai patenkinta esu sita daktare kai prasidejo gimdymas nelakste man padejo viskuom puikiai viska isaiskino man labai sauni ir perspektyvi jauna gydytoja aciu labai!!

  • Labai maloni, profesionali jauna gydytoja. Skyrė pakankamai daug dėmesio, man ypatingai patiko, kad visada paaiškindavo, koks veiksmų planas, ką ir kodėl ruošiasi daryti. Sėkmės šiai gydytojai!

  • Gydytoja labai šauni, profesionali, maloni, draugiška,kruopšti. Kreipiausi prieš keletą dienų su skausmais pilvo srityje (esu nėščia pirmą kartą, tad prisigalvojau viską, ką tik perskaičiau), ji mane patikrino visapusiškai ir paliko labai teigiamą įspūdį, nuramino mane vien jau tuo, kad tikrai nepatingėjo padaryti daugiau nei reikia. Pasijutau kaip privačioje klinikoje tikrinama už didelius pinigus, nors ne kaip deja neatsidėkojau šiam šauniam žmogui. Pasirodė man kaip tikrai gydytoja iš pašaukimo. Esu labai jai dėkinga ir linkiu, kad visi daktarai tokie būtų, o visi pacientai gautų tokį aptarnavimą, kokį iš jos gavau aš.

  • Atsiliepimą rašau praėjus daugiau negu metams po gimdymo, nes tik dabar baigiu gydytis gimdymo sukeltą potrauminio streso sindromą. Dėl tokios skaudžios gimdymo baigties didžiausia kaltė tenka netinkamam Vilniaus gimdymo namų darbo organizavimui ir akušerei (Andželikai Vidinevič), kuri nesugebėjo tinkamai sekti mano gimdymo eigos, tačiau ir gydytoja reikšmingai prisidėjo prie gimdymo sukelto siaubo. Apmaudu, kad ši gydytoja priėmė mano gimdymą, nes man labai pritrūko gydytojos žmoniškumo ir gebėjimo įsiklausyti į tai, ką jai sako gimdyvė. Gydytoją pirmą kartą sutikau priėmime. Jai pasakiau, kad tai antras gimdymas, naktį skausmai truko 4 val., atvykus į ligoninę skausmai aprimo. Gydytoja pakomentavo, kad, jei 4 val. truko skausmai, antrą vaiką jau būčiau pagimdžiusi, taigi čia negali būti gimdymas. Pasijutau labai nejaukiai, nes iš gydytojos tono buvo galima suprasti, kad aš išsigalvoju, jog prasideda gimdymas. Pradėjau įrodinėti, kad ir pirmas mano gimdymas vyko panašiai. Po apžiūros gydytoja labai nustebo, kad man vis dėlto reikia į gimdyklą. Tikrai ne tokiomis kalbomis gydytoja priėmime turėtų pasitikti gimdyvę. Tokie gydytojos komentarai mažina gimdyvės gebėjimą suvokti savo kūną ir įsijausti į gimdymo procesą. Tuomet stengiausi šį gydytojos netaktą toleruoti ir viską paversti juokais, kad prieš gimdymą sukurčiau pozityvų kontaktą su gydytoja. Norėjau gimdyti su epidūru, su gydytoja sutariau, kad jo turėsiu laukti 1-1,5 val. (dėl skubios operacijos). Deja, jo nesulaukiau net praėjus 2-2,5 valandos. Nepaisant labai stiprių ir dažnų skausmų akušerė liepė vis dar laukti žadėtojo epidūro. Pasitikėjau akušere, todėl save įtikinau, kad iki gimdymo dar yra laiko. Nuėjau į tualetą ir ten pradėjau gimdyti (aiškiai pajutau, kaip smuktelėjo kūdikis). Tualete buvau viena. Iš skausmo nebepajėgiau pati paeiti, vyras koridoriumi iki gimdyklos mane nutempė. Koridoriuje stovėjo keli darbuotojai (tarp jų – gydytoja), ko gero, jie mūsų nepastebėjo (arba nenorėjo kreipti dėmesio). Vyras pakvietė gydytoją, ji skubiai patikrino gimdos kaklelio atsidarymą ir man nieko nepasakiusi, greitai atidarė gimdyklos duris ir šūktelėjo: „Merginos, gimdom!“. Taigi gavosi, kad mano gimdymas tapo ekstriniu atveju (nors nuo atvykimo į ligoninę buvo praėję 8 valandos). Toks gimdymas man sukėlė didžiulį išgąstį, vėliau sąlygojusį potrauminio streso sindromą. Kai gimė kūdikis, gydytoja manęs atsiprašė („aš Jūsų labai atsiprašau“). Atsiprašymą tuo metu vertinau labai pozityviai, tačiau vėliau iš gydytojos nejutau jokio apgailestavimo dėl tokio nesklandaus gimdymo, jokios empatijos. Po gimdymo siūnant kirpimo vietą, aš jaučiau didžiulį skausmą. Dėl patirto šoko tapau labai jautri skausmui, vietinė nejautra tinkamai neveikė. Tuo metu man labai pritrūko gydytojos jautrumo ir supratingumo. Iš skausmo vis keldavau dubenį, nuolat kandžiojau savo ranką, kad neklykčiau iš skausmo. Gydytojos klausinėjau, ar dar daug liko siūti, klausiau, ar aš čia tokia jautri, ar nuskausminamieji neveikia, kad man taip klaikiai skauda. Gydytoja ramiai paaiškindavo, kad nuskausminamųjų suleista daug, pasiteiraudavo, ar jaučiu aštrius dūrius, paprašydavo nuleisti dubenį, pasakydavo kiek jau susiūta, o kiek liko ir vis tiek mane siuvo. Po tokio klaikaus siuvimo gydytoja paaiškino, kaip prižiūrėti susiūtas vietas ir išėjo iš gimdyklos. Daugiau su ja nebendravau, į pogimdyvinę palatą gydytoja neatėjo, nepasidomėjo, kaip aš jaučiuosi po tokio gimdymo, psichologinės pagalbos taip pat nepasiūlė. Iš esmės, gydytoja formaliai atliko darbą pagal standartines procedūras ir visiškai neatsižvelgė į mano situaciją. Dabar galvoju, kad gydytojai nebuvo būtina taip skubiai susiūti iš skausmo besiraitantį ir savo ranką įsikandusį žmogų. Nesu medikė, todėl nežinau, galbūt kuo greitesnis susiuvimas naudingas fizinei sveikatai. Bet vardan emocinės sveikatos, gal buvo galima skirti 10-15 minučių, per šį laiką pabandyti mane nuraminti, gal būtų atslūgusi bent pirmoji mano patirto šoko banga, gal būtų geriau veikę nuskausminamieji, gal mano skausmo tolerancija būtų grįžusi į man įprastą lygį. Juk iki gimdymo gydytojai parodžiau tiek supratingumo, du kartus (skirtingais laiko momentais) pasakiau, kad suprantu, jog yra svarbesnio darbo – viskas gerai, aš kuo puikiausiai galiu palaukti. Kai jau šitiek daug kantriai laukiau (ir net negavau žadėto nuskausminimo), tai gal bent kartą ir man buvo galima skirti laiko, kad šiek tiek atsigaučiau ir būtų galima bent susiūti nebarbariškai? Jautresnis gydytojos elgesys mano gimdymo nebūtų pavertęs nuostabiu, bet gimdymo pasekmės neabejotinai nebūtų tokios skaudžios.

Parašyk atsiliepimą apie Agnę Dičiūnienę

Ar rekomenduotumėte kitiems?
Perskaičiau ir sutinku su Atsiliepimų taisyklėmis
Pacientų valdymo sistema