Astigmatizmas yra dažnas regėjimo sutrikimas, dėl kurio vaizdas gali būti neryškus, iškreiptas arba neaiškus tiek žiūrint į tolį, tiek iš arti. Žmogus gali pastebėti, kad raidės susilieja, šviesos šaltiniai atrodo ištempti, vairuoti tamsoje tampa sunkiau, o akys greičiau pavargsta skaitant ar dirbant kompiuteriu.

Astigmatizmas yra refrakcijos yda. Refrakcija reiškia šviesos lūžimą akyje. Esant taisyklingam regėjimui, šviesa akyje susitelkia viename taške tinklainėje. Tinklainė yra šviesai jautrus sluoksnis akies viduje, perduodantis vaizdo informaciją į smegenis. Esant astigmatizmui, šviesa susitelkia netolygiai, todėl vaizdas tampa neryškus arba iškraipytas.

Daugeliu atvejų astigmatizmas gali būti koreguojamas akiniais, toriniais kontaktiniais lęšiais arba kai kuriais atvejais refrakcine akių chirurgija. Tinkamiausias sprendimas priklauso nuo astigmatizmo laipsnio, akių būklės, amžiaus, gyvenimo būdo ir akių priežiūros specialisto įvertinimo.

Kas yra astigmatizmas?

Astigmatizmas atsiranda tada, kai priekinis akies paviršius, vadinamas ragena, arba akies viduje esantis lęšiukas nėra tolygiai išgaubtas. Įprastai ragena turėtų būti panaši į lygią, apvalią formą. Esant astigmatizmui, jos forma gali būti labiau panaši į ovalą. Dėl tokios formos šviesa skirtingose akies vietose lūžta nevienodai.

Kitaip tariant, akis nesufokusuoja šviesos viename aiškiame taške. Dėl to vaizdas gali būti neryškus, ištemptas, šešėliuotas arba iškraipytas. Astigmatizmas gali pasireikšti vienas, tačiau dažnai jis būna kartu su trumparegyste arba toliaregyste.

Astigmatizmas gali būti lengvas, vidutinio stiprumo arba didesnio laipsnio. Lengvas astigmatizmas kartais nesukelia ryškių simptomų ir gali būti nustatomas tik akių patikros metu. Didesnis astigmatizmas dažniau sukelia regėjimo diskomfortą ir reikalauja korekcijos.

Astigmatizmo simptomai

Astigmatizmo simptomai gali būti skirtingi. Kai kurie žmonės pastebi tik nedidelį akių nuovargį, o kiti skundžiasi nuolat neryškiu ar iškraipytu matymu. Simptomai gali stiprėti ilgai skaitant, vairuojant, žiūrint į ekraną arba esant prastam apšvietimui.

Dažniausi astigmatizmo požymiai

• Neryškus matymas iš arti arba į tolį.
• Iškraipytas vaizdas, pavyzdžiui, raidės ar linijos atrodo neaiškios.
• Akių nuovargis po skaitymo, darbo kompiuteriu ar mokymosi.
• Galvos skausmai, ypač po ilgesnio žiūrėjimo į ekraną ar tekstą.
• Prisimerkimas bandant geriau matyti.
• Sunkumas aiškiai matyti naktį arba vairuojant tamsoje.
• Šviesos šaltinių išsiliejimas, aureolės ar atspindžiai.
• Dažnas akių trynimas.
• Vaikams gali pasireikšti nenoras skaityti, mokymosi sunkumai ar sėdėjimas labai arti ekrano.

Šie simptomai nebūtinai reiškia, kad žmogus turi astigmatizmą. Panašius pojūčius gali sukelti trumparegystė, toliaregystė, presbiopija, akių sausumas ar kitos akių būklės. Todėl tikslią priežastį gali nustatyti tik akių priežiūros specialistas.

Kodėl atsiranda astigmatizmas?

Astigmatizmas dažniausiai susijęs su akies forma. Tiksli priežastis ne visada aiški, tačiau daugeliu atvejų astigmatizmas būna nuo vaikystės ir gali būti paveldimas. Jis gali keistis augant vaikui, o kai kuriems žmonėms išlieka stabilus daugelį metų.

Ragenos forma

Dažniausiai astigmatizmas atsiranda dėl netolygios ragenos formos. Ragena yra skaidrus priekinis akies paviršius, kuris padeda laužti šviesą ir sufokusuoti vaizdą tinklainėje. Jei ragena vienoje kryptimi yra labiau išgaubta nei kitoje, šviesa fokusuojama netolygiai.

Akies lęšiuko forma

Kai kuriais atvejais astigmatizmą lemia ne ragena, o akies viduje esantis lęšiukas. Tai vadinama lęšiukiniu astigmatizmu. Tokiu atveju šviesos lūžimas taip pat tampa netolygus ir vaizdas gali būti neryškus.

Paveldimumas

Astigmatizmas gali pasireikšti šeimose. Jeigu tėvai turi astigmatizmą ar kitų refrakcijos ydų, vaikui taip pat gali būti didesnė tikimybė turėti regėjimo sutrikimų. Vis dėlto paveldimumas nėra vienintelis veiksnys.

Akių traumos, operacijos ar ligos

Rečiau astigmatizmas gali atsirasti arba padidėti po akies traumos, akių operacijos ar dėl tam tikrų ragenos ligų. Viena iš tokių būklių yra keratokonusas. Keratokonusas yra liga, kai ragena palaipsniui plonėja ir išsigaubia, dėl to regėjimas gali blogėti ir astigmatizmas gali tapti netaisyklingas. Jei astigmatizmas greitai didėja arba regėjimas keičiasi staiga, būtina kreiptis į akių gydytoją.

Astigmatizmas vaikams

Vaikų astigmatizmas gali būti nustatomas įprastos akių patikros metu. Nedidelis astigmatizmas gali nesukelti aiškių simptomų, tačiau didesnis gali trukdyti mokytis, skaityti ir matyti lentą klasėje.

Vaikai ne visada supranta, kad jų regėjimas yra neryškus. Jie gali manyti, kad toks matymas yra normalus. Dėl to tėvams svarbu stebėti vaiko elgesį.

Požymiai, kuriuos verta pastebėti

• Vaikas dažnai prisimerkia.
• Laiko knygą ar telefoną labai arti akių.
• Sėdi arti televizoriaus ar ekrano.
• Skundžiasi galvos skausmais.
• Vengia skaitymo, rašymo ar piešimo.
• Greitai pavargsta atlikdamas užduotis iš arti.
• Skundžiasi, kad raidės susilieja.
• Dažnai trina akis.

Laiku nustatytas ir koreguojamas astigmatizmas gali padėti vaikui geriau matyti ir sumažinti akių įtampą. Kai kuriais atvejais negydomos refrakcijos ydos vaikystėje gali prisidėti prie ambliopijos, vadinamos tingios akies sindromu, todėl reguliarūs vaikų regėjimo patikrinimai yra svarbūs.

Kaip diagnozuojamas astigmatizmas?

Astigmatizmas diagnozuojamas akių patikros metu. Specialistas įvertina regėjimo aštrumą, refrakciją ir akių sveikatą. Tyrimai paprastai yra neskausmingi ir padeda nustatyti, ar reikalingi akiniai, kontaktiniai lęšiai ar kiti sprendimai.

Regėjimo aštrumo patikra

Regėjimo aštrumo patikros metu žmogus skaito raides ar simbolius iš lentelės. Tai padeda įvertinti, kaip gerai matoma iš tam tikro atstumo.

Refrakcijos tyrimas

Refrakcijos tyrimas padeda nustatyti, kokios korekcijos reikia regėjimui pagerinti. Specialistas gali naudoti skirtingus lęšius ir klausti, su kuriuo vaizdas atrodo aiškesnis. Taip nustatomas akinių ar kontaktinių lęšių receptas.

Ragenos formos įvertinimas

Kai kuriais atvejais gali būti vertinama ragenos forma. Tai ypač svarbu, jei astigmatizmas yra didesnis, netaisyklingas, greitai kinta arba įtariamos ragenos ligos. Tokie tyrimai padeda tiksliau įvertinti akies paviršių.

Astigmatizmo korekcija ir gydymo galimybės

Astigmatizmo korekcijos tikslas yra pagerinti regėjimo aiškumą ir sumažinti akių nuovargį. Dažniausiai naudojami akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Kai kuriems suaugusiesiems gali būti tinkama refrakcinė chirurgija.

Akiniai

Akiniai yra vienas paprasčiausių ir dažniausių astigmatizmo korekcijos būdų. Akinių lęšiai kompensuoja netolygų šviesos lūžimą akyje ir padeda aiškiau matyti. Receptuose astigmatizmas paprastai žymimas cilindro reikšme ir ašimi. Cilindras nurodo astigmatizmo stiprumą, o ašis parodo kryptį, kuria reikalinga korekcija.

Akiniai gali būti ypač patogūs vaikams, žmonėms su akių sausumu arba tiems, kurie nenori nešioti kontaktinių lęšių. Juos taip pat paprasta naudoti ir prižiūrėti.

Toriniai kontaktiniai lęšiai

Kontaktiniai lęšiai, skirti astigmatizmui koreguoti, vadinami toriniais lęšiais. Jie turi specialią konstrukciją, padedančią koreguoti netolygų šviesos lūžimą. Toriniai lęšiai turi išlikti tinkamoje padėtyje ant akies, todėl jų parinkimas yra tikslesnis nei įprastų sferinių lęšių.

Toriniai kontaktiniai lęšiai gali būti vienadieniai, mėnesiniai ar kitokio keitimo režimo. Tinkamiausias variantas priklauso nuo akių būklės, astigmatizmo laipsnio, ašies, gyvenimo būdo ir gebėjimo laikytis higienos taisyklių. Kontaktinius lęšius turėtų parinkti akių priežiūros specialistas.

Refrakcinė chirurgija

Kai kuriems suaugusiesiems astigmatizmas gali būti koreguojamas refrakcine chirurgija, pavyzdžiui, lazerinėmis procedūromis. Tokios procedūros keičia ragenos formą, kad šviesa akyje fokusuotųsi tiksliau.

Refrakcinė chirurgija netinka visiems. Prieš ją svarstant būtina išsami oftalmologo konsultacija. Vertinama ragenos storis ir forma, regėjimo stabilumas, akių sausumas, bendra akių sveikata, amžius ir kiti veiksniai.

Ar astigmatizmas gali keistis?

Astigmatizmas gali išlikti stabilus, tačiau kai kuriems žmonėms jis keičiasi laikui bėgant. Vaikams pokyčiai gali būti susiję su akies augimu. Suaugusiesiems nedideli pokyčiai gali atsirasti dėl natūralių akies pokyčių, akių operacijų, traumų ar ragenos ligų.

Jeigu regėjimas greitai blogėja, dažnai reikia keisti akinių ar kontaktinių lęšių receptą, atsiranda vaizdo iškraipymas arba vienos akies matymas tampa žymiai prastesnis, reikėtų kreiptis į akių gydytoją. Tai padeda atmesti tokias būkles kaip keratokonusas ar kitos ragenos problemos.

Ar astigmatizmo galima išvengti?

Daugumos astigmatizmo atvejų išvengti neįmanoma, nes jie susiję su įgimta ar paveldėta akies forma. Tačiau galima pasirūpinti akių sveikata ir laiku pastebėti regėjimo pokyčius.

Kas gali padėti palaikyti akių sveikatą?

• Reguliariai tikrinti regėjimą.
• Nešioti tik jums paskirtus akinius arba kontaktinius lęšius.
• Nenaudoti svetimų kontaktinių lęšių.
• Laikytis kontaktinių lęšių higienos taisyklių.
• Daryti pertraukas dirbant kompiuteriu ar skaitant.
• Pasirūpinti tinkamu apšvietimu.
• Kreiptis į specialistą, jei regėjimas staiga keičiasi.
• Saugoti akis nuo traumų sportuojant ar dirbant rizikingus darbus.

Šie įpročiai neišgydo astigmatizmo, tačiau padeda sumažinti akių įtampą, išvengti nereikalingo diskomforto ir laiku pastebėti kitas akių problemas.

Kada reikėtų kreiptis į akių specialistą?

Į akių priežiūros specialistą verta kreiptis, jei matymas tampa neryškus, raidės ar linijos atrodo iškraipytos, dažnai skauda galvą, pavargsta akys, sunku vairuoti naktį ar reikia dažnai prisimerkti. Vaikams patikra reikalinga, jei jie sėdi labai arti ekrano, vengia skaitymo, skundžiasi galvos skausmu ar sunkiai mato lentą klasėje.

Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei regėjimas staiga pablogėja, atsiranda stiprus akies skausmas, šviesos blyksniai, daug naujų juodų taškelių regėjimo lauke, šešėlis prieš akį arba staigus regėjimo praradimas. Tokie simptomai nėra įprasti astigmatizmui ir gali rodyti rimtesnę akių būklę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar astigmatizmas yra liga?

Astigmatizmas dažniausiai nėra liga įprasta prasme. Tai refrakcijos yda, susijusi su akies ragenos arba lęšiuko forma. Tačiau kai kuriais atvejais didėjantis ar netaisyklingas astigmatizmas gali būti susijęs su ragenos ligomis, todėl reikalinga specialisto apžiūra.

Ar astigmatizmas gali praeiti savaime?

Astigmatizmas paprastai savaime neišnyksta. Vaikams jis gali keistis augant akiai, tačiau jei sukelia neryškų matymą ar akių nuovargį, gali reikėti korekcijos akiniais arba kontaktiniais lęšiais.

Ar astigmatizmas blogina matymą iš arti ar į tolį?

Astigmatizmas gali bloginti matymą tiek iš arti, tiek į tolį. Vaizdas gali būti neryškus, ištemptas arba iškraipytas įvairiais atstumais.

Ar galima nešioti kontaktinius lęšius turint astigmatizmą?

Taip, daugeliui žmonių, turinčių astigmatizmą, gali tikti toriniai kontaktiniai lęšiai. Jie turi būti parinkti individualiai, nes svarbus ne tik stiprumas, bet ir cilindras, ašis, lęšio padėtis ant akies bei komfortas.

Kuo toriniai lęšiai skiriasi nuo įprastų kontaktinių lęšių?

Toriniai lęšiai yra sukurti astigmatizmui koreguoti. Jie turi skirtingą optinę galią skirtingose kryptimis ir turi išlikti tinkamai pasisukę ant akies. Įprasti sferiniai lęšiai dažniausiai koreguoja tik trumparegystę arba toliaregystę be reikšmingo astigmatizmo.

Ar astigmatizmas gali sukelti galvos skausmą?

Taip, nekoreguotas arba netinkamai koreguotas astigmatizmas gali sukelti akių įtampą ir galvos skausmus, ypač po skaitymo, darbo kompiuteriu ar kitų veiklų, reikalaujančių ilgesnio susikaupimo.

Ar astigmatizmas paveldimas?

Astigmatizmas gali būti paveldimas ir dažnai pasireiškia nuo vaikystės. Jei šeimoje yra regėjimo sutrikimų, vaikų regėjimą verta tikrinti reguliariai.

Ar astigmatizmą galima išgydyti akių pratimais?

Akių pratimai gali padėti sumažinti akių nuovargį, tačiau jie nepakeičia ragenos ar lęšiuko formos ir paprastai neišgydo astigmatizmo. Jei matymas neryškus, reikalinga akių patikra ir tinkama korekcija.

Kaip dažnai reikia tikrinti akis turint astigmatizmą?

Patikrų dažnį turėtų nurodyti akių priežiūros specialistas. Vaikams, žmonėms su kintančiu regėjimu, didesniu astigmatizmu ar kontaktinių lęšių naudotojams patikros gali būti reikalingos dažniau.