Tarpbranduolinė oftalmoplegija (H51.2)

Koks ligos klasifikavimo pavadinimas?

Tarpbranduolinė oftalmoplegija

Koks ligos klasifikavimo kodas?

H51.2

Koks ligos skyrius?

AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS

Koks ligos skyriaus kodas?

H00-H59

Koks ligos poskyris?

AKIES RAUMENŲ, ABIEJŲ AKIŲ JUDESIŲ, AKOMODACIJOS IR REFRAKCIJOS SUTRIKIMAI

Koks ligos poskyrio kodas?

H49-H52

Kiti, susiję poskyrio kodai

H49 Paralyžinis žvairumas

H49.0 Akies judinamojo [3-iojo] nervo paralyžius

H49.1 Skridininio [4-ojo] nervo paralyžius

H49.2 Atitraukiamojo [6-ojo] nervo paralyžius

H49.3 Totalinė (išorinė) oftalmoplegija

H49.4 Progresuojanti išorinė oftalmoplegija

H49.8 Kitas paralyžinis žvairumas

H49.9 Paralyžinis žvairumas, nepatikslintas

H50 Kitas žvairumas

H50.0 Konverguojantis lydimasis žvairumas

H50.1 Diverguojantis lydimasis žvairumas

H50.2 Vertikalusis žvairumas

H50.3 Protarpinė heterotropija

H50.4 Kita ir nepatikslinta heterotropija

H50.5 Heteroforija

H50.6 Mechaninis žvairumas

H50.8 Kitas patikslintas žvairumas

H50.9 Žvairumas, nepatikslintas

H51 Kiti abiejų akių judesių sutrikimai

H51.0 Abiakio žvilgsnio paralyžius

H51.1 Konvergencijos nepakankamumas ir perteklius

H51.8 Kiti patikslinti abiejų akių judesių sutrikimai

H51.9 Abiejų akių judesių sutrikimas, nepatikslintas

H52 Refrakcijos ir akomodacijos sutrikimai

H52.0 Hipermetropija (toliaregystė)

H52.1 Miopija (trumparegystė)

H52.2 Astigmatizmas

H52.3 Anizometropija ir anizeikonija

H52.4 Presbiopija

H52.5 Akomodacijos sutrikimai

H52.6 Kiti refrakcijos sutrikimai

H52.7 Refrakcijos sutrikimai, nepatikslinti

Gydo.lt
›
TLK-10-AM kodai
›
AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS (H00-H59)
›
AKIES RAUMENŲ, ABIEJŲ AKIŲ JUDESIŲ, AKOMODACIJOS IR REFRAKCIJOS SUTRIKIMAI (H49-H52)
›
Tarpbranduolinė oftalmoplegija (H51.2)

TLK-10-AM. Ligų kodai pagal TLK-10

Klinikinis kodavimas – tai procesas, kai ligoms, intervencijoms, procedūroms, tam tikroms medicinos pagalbos priemonėms, vaistams, paslaugoms suteikiami tam tikri kodai. Šie duomenys naudojami statistikos ir atsiskaitymo tikslais, pvz., bendriems šalies statistiniams duomenims kaupti, atskirų ligoninių veiklos analizei ir vertinimui, duomenų apie pacientui suteiktas gydymo paslaugas ir šių paslaugų kainas suvestinei parengti. Šie duomenys taip pat naudojami vieno gydymo bazinei kainai apskaičiuoti, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms modeliuoti ir kt.